Kraštotyrinė konferencija

Sedos gimnazijoje Praėjusį ketvirtadienį (kovo 19-ąją) Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje vyko kraštotyrinė konferencija „Seda iki karo.“ Be įvairių klasių moksleivių ir gimnazistų, skaičiusių pranešimus, konferencijoje dalyvavo svečias iš Plungės - žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, kuris yra Jakovo Bunkos (savo tėvo) paramos ir labdaros fondo pirmininkas bei Plungės žydų religinės bendruomenės vadovas. Renginį vedė aštuntokai - Aistė Beniušytė ir Gvidas Mikalauskas. Įdomūs pranešimai

Moksleiviai skaitė pranešimus įvairiomis temomis: „Verslas ir amatai Sedoje“, „Sedos miestelio gatvių istorija“, „Kitataučiai Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje“, „Sedos malūnas ir jo likimas“, „Didžioji Sedos sinagoga“, „Žydai Sedoje: Sachar Bai giminės likimas“.

Visi pranešimai buvo gana įdomūs. Pavyzdžiui, pranešime apie Sedos miestelio gatves, antrokės gimnazistės - Indrė Jonauskytė ir Monika Poškutė - išsiaiškino, kad miestelyje išaugo gatvių skaičius, o daugumos jų pavadinimai pasikeitė. Dabartinė A.Baranausko aikštė iš buvusios prekyvietės virto pramogų ir švenčių vieta.

Verslo ir amatų tema kalbėjusios taip pat antrokės gimnazistės - Simona Majauskytė ir Giedrė Brazdeikytė supažindino žiūrovus, kad prieš karą ( 1939 m.) Sedoje vyravo žemdirbiai (514), antroje vietoje - prekybininkai (316), toliau - amatininkai (43) ir panašiai.

Vingiuotą Sedos malūno likimą nagrinėjo III g/kl. moksleivė Gerda Jasaitė ir II b g/kl. moksleivė Auksė Švažaitė. Merginų teigimu, 1933 m. Aleksandras Plechavičius nupirko seną vandens malūną, statytą dar 1740 m., kurį modernizavo, įrengė elektros stotį. Nuo to laiko Sedos miestelyje atsirado elektra. 1997 m. malūnas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę, buvo įtrauktas į Lietuvos respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą. 2013 m. malūną, o tiksliau tai, kas iš jo liko, nupirko „Plungės darna“. Prasidėjo didieji tvarkymo darbai, buvo daug nesusipratimų ir triukšmo. Ruošdamos pranešimą, Gerda ir Auksė tarp gimnazistų padarė apklausą. Paaiškėjo, kad dauguma moksleiviško amžiaus jaunimo tikisi, kad buvusiame malūne bus įrengta kažkas, kur sediškiai galės maloniai ir turiningai praleisti laisvalaikį.

Apie kitataučius Didžiosios Sedos sinagogos istoriją nuo pat XVII a. vidurio papasakojo septintokės - Akvilė Vainutytė ir Vydmantė Šakiniūtė. O apie vienos žydų giminės - Sachar Bai - likimą kalbėjęs abiturientas Edvinas Litvinas savo pasisakymą papildė gausiomis senovinėmis nuotraukomis. Kitataučių tema kalbėjusių antrokių gimnazisčių - Gaivilės Milieškaitės ir Sandros Rimkutės - pranešimas buvo bene pats įdomiausias. Merginos išsiaiškino, kad mūsų gimnazijoje iš 369 moksleivių 14-kos tėvai yra kitataučiai, o iš 37-ių mokytojų - 3 yra ne lietuviai. Panagrinėję šią temą, gimnazistės padarė išvadą, kad mes, lietuvai ne visada esame pakankamai tolerantiški kitataučių atžvilgiu. Labai įdomią istoriją apie savo mamą papasakojo Sandra. Jos mama - Svetlana Deket - Rimkienė - tikra ukrainietė. 1989-aisiais, būdama 15-kos metų, atvyko į Lietuvą pas savo tetą Vasiliną, gyvenančią Dagių kaime. Galvojo tik trumpai pasisvečiuosianti. Tačiau ją, ravinčią kolūkio daržus nusižiūrėjo jaunas vairuotojas, kuris vis dažniau jai padėdavo ravėjimo darbuose. O kai Svetlana išvyko namo į Ukrainą, Rimantas (toks buvo jaunojo vairuotojo vardas) neilgus trukus atvažiavo jos aplankyti, kadangi pas tėvus į Ukrainą vyko Vasilina, tai jaunuolis ir įsiprašė į kompaniją. Rimantas parsivežė Svetlaną vėl į Lietuvą. Sandros teigimu, didelio skirtumo, kad savyje turi ir nelietuviško kraujo, tarp savo bendraamžių ji nejaučianti. Tačiau jos mamai, kai jau apsigyvemo Lietuvoje, užgaulių žodžių išgirsti teko. Tačiau, pasak merginos, ašaros greit nudžiūva. Apie savo mamą Sandra kalba labai gražiais žodžiais, o štai su seneliais bendrauja tik per Skype. Dar norėtų nuvykti į Ukrainą, kurioje niekada nebuvo.

Konferencijos pertraukėlės metu pasirodė gimnazijos moksleivių šokių kolektyvas (vadovė Rasa Langė), o pabaigoje E.Bunka visus pranešėjus ir jiems vadovavusias mokytojas apdovanojo padėkos raštais. Buvusiai Sedos gimnazijos direktorei Genoveitai Gricienei E.Bunka įteikė žydų tautos religinės atributikos simbolius.

Valerija

Nuotraukų autorė Zina Tenienė Nuotraukose yra: Nr. 1837 - bendra visų konferencijos dalyvių nuotrauka Nr. 1795 - antrokė gimnazistė Sandra Rimkutė (dešinėje) papasakojo įdomią savo mamos istoriją. Nr.1828 - E.Bunkos rankose - žydų tautos religinis atributas.


 

Turėsi tikslą - pasieksi

2014 metų rugsėjo pirmąją Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje I ag klasėje pradėjo mokytis Beatričė Kasiliauskaitė, ji atėjo iš Tirkšlių Juozo Vitkaus – Kazimieraičio pagrindinės mokyklos. Kultūringa, santūri Beatričė greitai pritapo naujoje vietoje. Netruko gabią ir darbščią mokinę pastebėti ir mokytojai – gimnazistė dalyvavo daugelyje rajono olimpiadų. Klasės draugus Beatričė nustebino tvirtu žinojimu, kuo nori būti. Kartą į klasės valandą ji atsinešė šunų enciklopediją, apie kiekvieną veislę pasakojo su užsidegimu. Visi su pagarba žvelgėme į Beatričę, tvirtai žinančią, ko nori ir ko siekia! O ji nori tapti veterinarijos gydytoja. Beatričė galėtų būti pavyzdys kitiems: besiblaškantiems, viską atidėliojantiems kitai dienai. Apie savo pomėgį Beatričė pasakoja: „Geriausias žmogaus draugas – šuo. Būdama penkerių metų turėjau galimybę stebėti, kaip mano broliai dresuoja mūsų vilkšunį Džimį. Žavėjausi šuns jėga, greičiu ir, žinoma, protu. Tai paskatino mano domėjimąsi šunimis. Dabar esu tvirtai apsisprendusi tapti veterinarijos gydytoja, o po to – kinologe. Studijuosiu šunų elgesį, dresuosiu juos, kad pagelbėtų akliesiems. Žinau, kad kiekviena šunų veislė unikali, turi savitą temperamentą ir skirtingus gabumus. Jie labai prieraišūs, gali paaukoti net gyvybę dėl savo šeimininko. Ištikimybė šunį mylinčiam žmogui garantuota!“ Linkime sėkmės Beatričei, siekiant savo užsibrėžto tikslo!


 

Meninio skaitymo konkursas Kovo 3d.

Mūsų gimnazijoje, pradinių klasių mokiniai varžėsi meninio skaitymo konkurse. Mažieji atėjo į tikrą žodžio šventę: pasipuošę ,susikaupę,puikiai pasirengę.Konkurse dalyvavo net septyniolika pradinių klasų mokinukų.Gražu buvo klausytis įtaigaus žodžio,gražių ir prasmingų tekstų(pagarba skaitovų rengėjoms mokytojoms),jų triūsas akivaizdus. Konkurencijos nebuvo 1 b.klasės skaitovei Rugilei Čiuldytei(mokyt.G.Vainutienė),kuri deklamavo A.Baltakio eilėraštį“Kas kur gyvena?“.Dėl pirmosios vietos komisijai ginčytis neprireikė,ji vieningai nusprendė,kad Rugilytė atstovaus mokyklai rajone.Antroji vieta atiteko 4 a.klasės mokinei Evelinai Martinkutei(mokyt.G.Kesminienė).Ji deklamavo R.Skučaitės „Karalaitė ir žirnis“.Trečioji vieta – 1 a.klasės mokiniams Vaidai Norkutei ir Pijui Stropui.(mokyt.L.Milieškienė).Vaikučiai parengė kompoziciją apie Šaunuolės meninio skaitymo konkurso organizatorės mokytojos Genutė ir Aldona.Jos buvo išradingos ir dosnios.Mažieji skaitovai visi gavo dovanų.Graži ir prasminga raiškaus žodžio šventė! „Valties“ redakcija


 

Mažeikiuose įvyko vietinis teatrų turas „Šimtakojis“

Vasario 12 d. Mažeikių V. Klovos muzikos mokykloje įvyko Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros šventės „ Šimtakojis 2015“ rajono turas. Mokyklos scenoje matėme spektaklius Ana Frank „ Vaikai, norėję gyventi“ ­ Sedos V. Mačernio gimnazijos teatro studija „Metamorfozė“, režisierė Laura Rojutė ir pagal R.J.Palacio „Stebuklas“ – V. Klovos muzikos mokyklos „Colių“ teatras, režisierė Airida Lementauskienė. Spektakliai skirtingi laikmečiu, problematika ir žanru. Režisūrinius ieškojimus išpildo jauni ir talentingi aktoriai. Džiaugiamės, didžiuojamės augančia ir puoselėjančia teatrinės mokyklos karta, kuri pasirenka aktualias nūdienos problemas, jas išgyvena, analizuoja , priima sprendimus, o išvadas palieka žiūrovui.

Spektaklius stebėjusios vertinimo komisijos, sudarytos iš mėgėjų meną kuruojančių kultūros ir švietimo darbuotojų, režisierių, teatro pedagogų nuomone į regioninio turo apžiūrą vyksta abu teatro kolektyvai. Pagal amžiaus kategorijas Sedos V. Mačernio gimnazijos teatro studija „Metamorfozė“, režisierė Laura Rojutė atstovaus jaunimo teatrą, o V. Klovos muzikos mokyklos „Colių“ teatras, režisierė Airida Lementauskienė vaikų teatrą. Linkėdami sceninio jaudulio ir lengvų teatrinių dulkių, jauniesiems teatro mylėtojams regioninėje apžiūroje Rietave kovo 28 d. vien sėkme nepasikliauti. Repeticijos, susikaupimas ir tvirtas nusiteikimas yra didžioji jėga, siekiant aktorinio meistriškumo pradžiamokslio dabartyje ir ateityje.

Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro trupės „Visavi“ režisierė Daiva Gedvilienė

Sveikiname teatro studiją „Metamorfozė“ ir jos vadovę Laurą Rojutę! Teatro studijos dalyvių mintys apie jų veiklą:

Vilija Ročytė: „Dalyvavimas teatro trupėje yra vienas geriausių mano pasirinkimų. Repeticijose lavėja mano gebėjimai: kalba, pasitikėjimas savimi... mes turime pačią nuostabiausią vadovę, su kuria bendraujame kaip su drauge“.

Ema Gečaitė: „Teatro studijoje jaučiuosi savimi, galiu išreikšti savo idėjas, manęs išklauso. Ten esu nevaržoma. Esu laiminga, galėdama vaidinti...“

Karolina Musulaitė: „Mūsų vadovė jaunatviška ir energinga, todėl repeticijos būna kupinos linksmų akimirkų. Mums visiems malonu bendrauti, repeticijos neprailgsta“.

Vygintė Pukinskytė: „Esu viena iš mūsų gimnazijos mokinių, lankanti teatro studiją „Metamorfozė“. Šiuo metu mes intensyviai ruošiamės zoniniam konkursui, kuris vyks Rietave. Repetuoti renkamės net savaitgaliais. Žinoma, jaučiamas nuovargis, bet norim gerai pasirodyti, todėl daug dirbame...“. Teatro studijai „Metamorfozė“ primename lietuvių liaudies išmintį „Žmogaus vertė darbu matuojama“.

„Valties“ redakcija.