Šią savaitę kalbiname...

SVMG bendruomenė apie istorijos konferenciją: "Bijome savęs, savo istorijos..."

Gruodžio 13 d. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje vyko istorijos konferencija, etnografinės stovyklos „Kol dar yra kas atsimena“ projektinio darbo pristatymas. Konferencijoje dalyvavo Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas Eugenijus Bunka, gimnazijos folkloro ansamblis „Rėmolioka“. Ši konferencija sukėlė daug diskusijų, susilaukė prieštaringų vertinimų. Apklausėme gimnazijos mokytojus, konferencijos dalyvius, pranešėjus, ką jie mano apie šį renginį.

Rasa Čičirkaitė (lietuvių kalbos mokytoja):

Mokinių darbai buvo labai įdomūs, kaip ir pati konferencija. Pirmą kartą po tokio renginio išgirdome tiek daug įvairių diskusijų, o tai rodo, kad tema buvo labai aktuali, galbūt, savotiškai skaudi, nes tautų santykiai visada yra labai aktualūs. Daugelis šią konferenciją vertino kontraversiškai, bet, manau, kad ji buvo labai naudinga. Pagaliau galėjome daug ko pasimokyti ir suprasti, kas yra tolerancija ir kaip žmogus kalba, kai jam skaudu, kai yra įskaudintas. Įsitikinome, kad nemokame klausytis, priimti kito žmogaus nuomonės. Konferencijos pranešėjai atliko titanišką darbą, nes iš tiesų mokiniai ėjo po namus, kiemus, bandydami prakalbinti žmones, o tai yra didelis menas. Mokiniams tai buvo labai naudinga pamoka, kuri kada nors gyvenime pravers.

Gražina Vainutienė (folklorinio ansamblio „Rėmolioka“ vadovė):

Konferencijoje dalyvavau kaip svečias, su folkloro ansambliu „Rėmolioka“. Aš manau, kad mūsų gimnazijos mokiniams iš tiesų trūksta tolerancijos kitokiam žmogui, kitokiai nuomonei. Esu pastebėjusi, kad mokiniai, atvykę į gimnaziją iš kitų miestų ar miestelių mokyklų, pavyzdžiui, Plinkščių, Pikelių, Renavo, yra mandagesni. Manau, kad gimnazijos moksleiviams stinga kultūrinio, o ypač etnokultūrinio išprusimo. Prieš daugelį metų mokykloje vyko etnokultūros pamokos. Tai buvo labai naudinga. Dabar gilinamės tik į savo gimtąją žemaičių tarmę. Tai džiugina, tačiau norėčiau, kad moksleiviai daugiau susipažintų su savo krašto kultūra, šventėmis, žemaitiška daina ar šokiu. Gyvename mažame miestelyje, turinčiame gilias tradicijas. Turime senąsias tradicijas puoselėjantį folkloro ansamblį „Rėmolee“, todėl, manau, kad Sedoje etnokultūros paveldas yra išties tvirtas. Skatinčiau moksleivius domėtis etnokultūra, savo krašto tradicijomis, jas puoselėti, gerbti ir skleisti.

Julija Undžytė (konferencijos dalyvė):

Konferencija paliko teigiamą įspūdį. Buvo tikrai įdomių darbų, pavyzdžiui, žemėlapis arba žydų valgių pristatymas. Negalėčiau sau leisti kritikuoti dalyvių pristatymų, nes pati nedalyvavau toje veikloje, nesusidūriau su sunkumais, kuriuos patyrė pranešėjai, todėl neturiu teisės ką nors smerkti. Manau, kad tokios konferencijos moksleiviams yra labai naudingos.

 

 

 

Regina Montrimienė (istorijos mokytoja):

Mokinių darbai iš tiesų buvo neblogi. Žinoma, kai ką buvo galima tobulinti. Norėčiau pagirti Edvino Litvino darbą – žemėlapį. Jis buvo labai puikus, matėsi, kad buvo įdėta daug pastangų ir darbo. Manau, kad mūsų gimnazijoje trūksta tolerantiškumo. Bijome savęs, savo istorijos. Kiekviena konferencija gimnazijoje yra svarbi ir duodanti naudos moksleiviui.

 

 

 

Genoveita Gricienė (gimnazijos direktorė, konferencijos organizatorė):

Šių metų liepos 8 – 12 dienomis Sedoje vyko etnografinė stovykla „Kol dar yra kas atsimena“. Kadaise Seda buvo žydų miestas. Idėja atkurti Sedos miesto žemėlapį, kilo nuo pažinties su Eugenijumi Bunka. Mus bendram darbui suvedė Darius Kuolys. Norėjome atkurti Sedos miesto žemėlapį tarpukario laikotarpiu. Vaikščiodami po Sedą supratome, kad stovyklą rengiame per vėlai.Liaudies išmintis byloja, kad geriau vėliau negu niekada. Galutinį projekto pristatymą surengėme gimnazijoje. Eugenijus Bunka pasiūlė į gimnaziją pakviesti žydą, kuris gebėtų paaiškinti žydų istoriją, ir galėtų paneigti liaudyje egzistuojančius mitus apie žydų blogus darbus, pavyzdžiui, vaikų grobimą ir t.t.Nerimavau, kaip moksleiviai gebės išklausyti kitos tautos atstovą, ar nepritrūks tolerancijos? Miša Jakobas su dideliu užsidegimu sureagavo į pateiktus mitus apie žydų tautą. Tokios reakcijos nesitikėjome.Aš jutau, kad mes jį labai įžeidėme. Žydų tauta turi įgimtą jautrumą, norą priešintis. Viduramžiais, visi išgyveno sunkų laikotarpį. Žydai visada gyveno geriau ir buvo gudresni, galbūt todėl lietuviai įvairius mitus apie žydus perdavė iš kartos į kartą, jie išliko šiandien. Po konferencijos mąsčiau, kad Miša Jakobas pranešimą pateikti galėjo ramiau, tačiau faktai tautą tikriausiai labai žeidžia ir jie to negali nutylėti. Mokinių darbus vertinu teigiamai, tačiau turiu jiems pastabą - nepasilikti darbų paskutinei dienai. Aš pati nemėgstu atidėlioti darbų paskutinei dienai, norisi juos atlikti anksčiau, o po to tobulinti. Dauguma pranešėjų sukruto likus vienai savaitei iki konferencijos. Noriu pasidžiaugti Edvinu Litvinu. Jis, daug ir nuoširdžiai padirbėjo. Darbas buvo geras, jautėme, kad įdėta daug darbo ir pastangų. Apibendrindama galiu teigti, kad konferencija man patiko. Norėtųsi, kad šio projekto dalyviai toliau domėtųsi istorija. Viliuosi, kad iš šios konferencijos buvo ko pasimokyti.

Edvinas Litvinas (konferencijos pranešėjas):

Į etnografinę stovyklą mane pakvietė gimnazijos direktorė vasaros pradžioje. Pakviestas buvau todėl, kad turiu praktikos su „Photoshop“ programa, kuria reikėjo sukurti Sedos miestelio prieškarinį žemėlapį. Kažkodėl maniau, kad stovykla bus nuobodi, bet galiu prisipažinti, kad ta savaitė, praleista stovykloje, buvo išties labai puiki. Daugiausiai laiko užtrukau rinkdamas informaciją. Na, o per visą projekto laikotarpį gailiuosi tik dėl vieno dalyko - nepavykusio pranešimo, kadangi tą dieną sirgau, jis nepavyko taip kaip tikėjausi (o mes manome, kad Edvinas per daug kuklus!!!). Galiu išduoti paslaptį, kad mano kurtą žemėlapį Sedoje dar išvysite.

   Dėkojame mokytojams bei konferencijos dalyviams už jų atsakymus, konferencijos organizatoriams už puikų renginį, kuris sukėlė daug aptarimų. Manome, kad diskusijose gimsta tiesa. Vadinasi, konferencija buvo tikrai reikalinga ir naudinga...

Straipsnį parengė Gabrielė Griškėnaitė. Fotografė Julija Undžytė.

 

SVMG moksleiviai: Budėjimo tvarka nepriekaištinga!

 

Laurynas Šarapnickis

 

Manau, budėjimas gimnazijoje yra reikalingas. Kiek aš pastebiu, moksleiviai budi noriai, bet neklausau nė vieno iš jų. Kai budėtojai budi jaučiuosi saugesnis. Manau, gimnazijoje budėjimo tvarka yra vykusi ir nereikia nieko keisti. Budėtojai iš kitų mokinių turi išsiskirti pavyzdingu elgesiu, taip pat turi vilkėti uniformą.

 

 

 

 

 

 

 

 

Irma Daračanovaitė

 

Manau, šiais metai mokykloje budėti yra žymiai geriau. Budėjimas reikalingas, nes kartais mokykloje įvyksta visokių nutikimų. Moksleiviai šiais metais pakankamai noriai budi, nors galėtų kiek atsakingiau. Mokiniai labiau klauso IV klasės budėtojų. Nelabai jaučiu mokytojų pagalbos, nes nepastebiu, kad jie kažkaip sudrausmintų pažeidėjus. Kai mokyklos koridoriuose budi budėtojai jaučiuosi saugesnė ir manau, kad viskas naujoje budėjimo tvarkoje yra gerai. Budėtojus iš kitų mokinių tarpo turi išsiskirti prisegtos korteles.

 

 

 

 

 

 

Saulius Liatukis

 

Man pasikeitusi budėjimo tvarka patiktų, jeigu tie, kuriuos sudrausminu toliau nebepažeidinėtų mokyklos taisyklių. Manau, kad budėjimas gimnazijoje reikalingas, nes yra tokių vaikų, kurie žaidžia neatsakingai ir dėl to gali nutikti kokia nors nelaimė. Aš pastebėjau, kad moksleiviai šiais metais budi nenoriai. Kadangi aš neprašau mokytojų pagalbos, jie man ir nepadeda. Mano manymu, budėjimo tvarka yra gera, tik būtų gerai, kad mokiniai jaustų paskatinimą, nes kai kurie tiesiog tingi budėti.

 

 

 

 

 

 

Gerda Jasaitė

 

Man naujoji budėjimo tvarka patinka, nes nereikia budėti kiekvieną savaitę. Budėjimas reikalingas, ypač antrame aukšte, kuriame pradinukų klasės. Noras budėti priklauso nuo klasės: kai kurios nori budėti, kai kurios ne. Aš budėdama jaučiu mokytojų pagalbą. Manau, kad kai budi budėtojai padėtis lieka tokia pati, kaip ir nebudint. Mano manymu, budėjimo tvarka yra gera, o budėtojai privalo nešioti kortelę.

 

 

 

 

 

 

 

 

Genutė Kesminienė

 

Man atrodo, kad naujoji budėjimo tvarka yra priimtinesnė. Budėjimas mokykloje yra būtinas. Moksleiviai šiais metais ne visi noriai budi. Manau, moksleiviai labiau klauso tų budėtojų, kurie atsakingiau žvelgia į savo pareigas. Budėdama jaučiu didelę mokinių pagalbą. Manau, kad budėjimo tvarka mokykloje yra gera. Budėtojų pareiga ne tik palaikyti drausmę ir tvarką gimnazijoje, bet ir savo kultūringu elgesiu, nepriekaištinga išvaizda parodyti pavyzdį visiems. Mes puikiai žinome, kad geras pavyzdys užkrečiamas!

 

 

 

 

 

Interviu parengė: Aistė Beniušytė ir Gvidas Mikalauskas.  Fotografė Vygintė Pukinskytė

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 12