Sveikata

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo korono viruso

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių:

• dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu,
• neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo,
• čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę),
• laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius),
• vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.
• Vėdinti patalpas
• Vengti lankytis viešose susibūrimo vietose, masiniuose renginiuose.

Rekomendacijos dėl gripo epidemojos

Sveikata

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) apibrėžta sveikata yra visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būklė, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas.  Žmonių sveikata yra jo psichinių ir fiziologinių savybių išsaugojimo ir vystymo procesas, optimalus veikimas ir socialinė veikla, kurios trukmė yra didžiausia.

Sveika gyvensena – kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam. Saugoti ir gerinti savo sveikatą.

Sveikos gyvensenos veiksniai yra:

• racionali mityba;
• optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis;
• racionali darbo ir poilsio kaita;
• asmens higiena ir kūno priežiūra;
• psichoemocinis stabilumas;
• saugios ir sveikos aplinkos kūrimas;
• žalingų įpročių nebuvimas (atsisakymas)

Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės

Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina:

• valgyti įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą;
• kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių;
• kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);
• išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25);
• riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;
• vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);
• rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus;
• valgyti nesūrų maistą, ne daugiau 5 gr. per dieną druskos;
• visai atsisakyti arba riboti alkoholio vartojimą;
• valgyti reguliariai;
• gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. rekomenduojama išgerti apie 30 ml. vandens/ 1 kg kūno masės.

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet būtų atsižvelgiama į jas visas.

Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinėmis rekomendacijomis.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Tikslinga paminėti, kad fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką, sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir t.t.

Pagrindinės problemos, kodėl dalis gyventojų vis dar išlieka fiziškai neaktyvūs, yra pačių gyventojų pasyvumas – žmonės renkasi tai, kas patogu, o ne tai, kas naudinga. Moksleiviams vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ir kitų technologijų, kyla grėsmė jų emocinei ir fizinei sveikatai, taip pat mažėja elementarus susidomėjimas sportu ir aktyvaus laisvalaikio leidimo būdo galimybėmis.

Nepamirškite – daugiau fizinės veiklos, daugiau naudos sveikatai!

Renginiai

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija

Rugsėjo  mėnesio veiklos

2019-10-05

• Su penktų klasių mokiniais aptarėme: kas tai yra stresas, kaip jo išvengti, kaip jį valdyti, kad nekenktų sveikatai. Panaudojant Norvegijos projekto streso matavimo prietaisą, nustatėme mokiniams momentinę streso būseną.
• Pirmokai ir antrokai susipažino su dantukų draugais ir priešais. Mokėsi taisyklingai valyti dantukus. Susipažino su burnos priežiūros priemonėmis. Kad geriau įsimintų kiekvienas atliko  užduotis: kada dantukas verkia, o kada šypsosi.
•  Įsijungėme į judėjimą „Aktyviai, draugiškai, sveikai“ .Vaikams buvo papasakotą apie judėjimo naudą sveikatai, kad judėti reikia kasdien ir geriausia - lauke. Kad mažiau būtų spūsties ir  traumų,       darėme atskiromis grupėmis: 1-2 klasės ir 3-4 klasės. Kiekvienas mokinys prisisegė šio judėjimo logotipą ir bėgom apie stadioną. Bėgimas buvo su kliūtimis, vaikai turėjo peršokti upelius, kuriuose tūnojo pabaisos.
• Dalyvavau gimnazijos sporto ir sveikatingumo šventėje „Sveikas, Linksmas ir laimingas“, kurią organizavo fizinio ugdymo mokytojai. Mokiniams papasakojau apie sporto naudą. Kodėl tiek svarbus judėjimas. Čia savo sportinius gabumus demonstravo 5 – IV klasių mokiniai. Renginys prasidėjo visuotine mankšta. Prasmingi, sveiką gyvenimo būdą propaguojantys prisistatymai ir linksmos sportinės užduotys visiems labai patiko.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zita Žiaugienė

Galerija

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija

Spalio mėnesio veiklos aprašas

• Pratęsiant iniciatyvą  „Linksmai, draugiškai, sveikai“ pradinėse klasėse organizuota sveikatingumo ir sporto šventė. Joje mūsų mažesnieji mokinukai sužinojo apie judėjimo reikšmę sveikatai, jo formas. Pradžioje buvo pravesta visuotinė mankšta, kurią rekomenduota daryti kasdien. Vėliau 1-2 klasių mokiniai dalyvavo įvairiose estafetėse, 3-4 klasių mokiniai po visuotinės mankštos žaidė kvadratą.
• 4a klasės mokiniai susidomėję mokėsi teikti pirmą pagalbą. Sužinojo apie sužeidimus, kraujavimo stabdymo būdus, pagalbą užspringus, gyvybinių funkcijų atstatymą ir kt.
• Remiant Odontologų rūmams bei sveikatos biurui, pirmų klasių mokiniai gilinosi į sveikos šypsenos aktualijas. Mokėsi ne tik taisyklingai valytis dantukus, naudotis dantų siūlu, bet ir pasižadėjo kasdien, du kartus per dieną valytis dantukus. Išsivalę lipdyti lipdukus.
• Antros, trečios klasės mokiniai, panaudojant „bakterijų“ maišelius, stebėjo, kaip pernešamos bakterijos nuo rankų ant stalo, durų rankenos, persiduoda sveikinantis, liečiant vienas kitą. Mokėsi taisyklingai plauti rankeles. Kai kuriems vaikams reikėjo kartoti net keletą kartų, kad nuplautų visas „bakterijas“.
• Vienuolikos metų mergaitės sužinojo apie skiepus saugančius nuo gimdos kaklelio vėžio.
• Spalio mėnesio 14 dieną gimnazijoje vyko Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Mažeikių rajone“. 8-II gimnazinių klasių mokiniai gvildeno žalingų įpročių problemas. Užsiėmimus vedė kompetetingi lektoriai, kurie mokėjo mokiniams perteikti reikiamą medžiagą.

Visuomenės sveikatos specialistė  Zita Žiaugienė

Galerija